- pabaisė
- pabáisė sf. (1) žr. pabaisys: Tep užsemta, net mane pabáisė paėmė Dkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pabaisėti — intr.; B pasidaryti baisu, išsigąsti, pabijoti: Pabaisėjo jis blogu keliu ir nevažiavo J. Jiem čia pabaisėjo Tršk. Tiemus nepabaisėjo jo vargai BPII200. | refl.: Pro kapus eidamas, pamatęs šmėklą, pasibaisėjau J. Man net pasibaisėjo – išsišiepęs… … Dictionary of the Lithuanian Language